Apie vaikus ir jų žaislus

Apie vaikus ir jų žaislus

Viename dukros darželio tėvų susirinkime, auklėtojos gana ilgai ir išsamiai pristatinėjo visą plačią vaikučių ugdymo programą – ko vaikai bus mokomi, kaip ugdomi, kokios savybės bus skatinamos. Man labiausiai įsiminė vienos jų pasakyta frazė pabaigoje : “Ir žinoma, beveik visa tai, ką girdėjote, bus atliekama per žaidimą - mes žaisime, mokysime žaisti, ir stebėsime vaikus pačius žaidžiant. Juk žaisdami vaikai mokosi ir auga.”.

Susimąsčiau, išties, gal kartais per daug sureikšminame lavinimą, ugdymą, ir vietoj to, kad ieškotume naujo būrelio, tiesiog pažaiskime kartu su vaiku ?

Žaidimai – pagrindinė mažųjų veikla iki mokyklos. Žinoma, svarbūs jie išlieka ir vėliau. O žaislai – tie patys įvairiausi žaidimams skirti daiktai - itin svarbūs. Jie vaikui teikia džiaugsmo, malonumo, o taip pat ugdo, lavina, moko. Žaisdami, tyrinėdami žaislus, jau nuo kūdikystės vaikai susipažįsta su formomis, faktūromis, garsais. Liesdami, judindami, kartais ir ragaudami jie atranda aplinkinį pasaulį. Tikriausiai dažnas ropoti ar vaikščioti pradėjęs pyplys, atrado ir kokį virtuvės stalčių su šaukštais, puodais, dubenimis ir gerokai patriukšmavo :).

Kyla klausimas - o kaip išrinkti gerą žaislą? Tokį, kuris ir vaikui patiktų, ir tėvams atrodytų tinkamas. Vienas iš gero, naudingo žaislo požymių - tai daug skirtingų funkcijų ar pritaikymo būdų. Kad ir paprasčiausi spalvoti kubai ar kaladėlės, kurias galima statyti, rūšiuoti spalvomis, formomis, skaičiuoti. Tokie žaislai visada skatinsi vaiką mąstyti, kurti.  

Žinoma, nenuvertinkime ir mūsų, tėvų, akiai per paprastų žaislų. Paprastutis minkštas pliušinis gyvūnėlis ar lėlė vaikui taip pat gali būti naudingas. Mažylis, myluodamas, žaisdamas su tokiu žaislu, juo rūpindamasis (maitindamas, migdydamas) augs emociškai, ugdys savo empatinius, socialinius įgūdžius. Vėliau, augdami, vaikai itin pamėgsta vadinamuosius vaidmenų, profesijų žaidimus – tampa kepėjais, pardavėjais, mamomis ar aktoriais.

Kiekvieną kartą, žengdama per vaikų kambariuose (dažnai – ir visuose namuose) išmėtytus žaislus susimąstau – ar tik nebūsim persistengę? Lyg ir neperkame pernelyg dažnai, tačiau daug žaislų atkeliauja per šventes, gimtadienius. Kiek žaislų yra pakankamai?

Kaip žinia, žaislai vaikus stimuliuoja, tai reiškia, skatina juos veikti, tyrinėti, domėtis. Jie tarsi savotiškas dirgiklis. O jei dirgiklių per daug – jie mus ima varginti, erzinti, net sukelia atmetimo reakciją. Lygiai tas pats ir su vaikais. Pati įsitikinau – po “kapitalinio” trimečio sūnaus žaislų sutvarkymo, surūšiavimo, jis tarsi naujai atranda žaislus, juos tyrinėja, ima, žaidžia, kuria. O kai žaislai tiesiog sumėtyti, supainioti, rodos jų daug ir visur, vaikui pasidaro nebeįdomu. Turėdamas vieną ar kelis žaislus, vaikas bus jais daug labiau susidomėjęs, įsitraukęs, sutelkęs dėmesį. Kitas naudingas dalykas – kai nėra žaislų pertekliaus, vaikas prie kiekvieno labiau prisiriš, jam bus lengviau tuo žaislu pasirūpinti, saugoti ir vertinti.

Tad skaičiaus neįvardinsiu, bet jei žaislai nebetelpa kambaryje, ar vaikas prarado jais susidomėjimą – vertėtų pagalvoti, gal išties galima dalies atsisakyti, padovanoti, atiduoti. Taip pat geras būdas – paslėpti. Po kurio laiko, atgavęs senuosius žaislus, mažylis jais džiaugsis kaip naujais. Patikrinta :).

Ir pats svarbiausias dalykas – žaiskime kartu su vaikais! Nors ir gimę žaisti, savaime to daryti jie neišmoksta. Mes, suaugusieji vaikus turime mokyti, skatinti. Kūdikiui ar dvimetinukui pakaks to, kad pasėdėtume šalia, jiems žaidžiant, įvardintume spalvas, formas, gyvūnus, pamokytume atkartoti garsus. Didesnieji jau mokysis pažinti ir skaičius, ir raides. Su paaugusiais jau smagu atrasti ir kartu žaisti įvairiausius judriuosius ar stalo žaidimus, pabandykite prisijungti ir prie vaidmenų žaidimų. Juk laikas kartu – tai svarbiausia !

 

Linkėjimai, Dvi pėdutės.

Dalintis:
Rašyk
Skambink